PROTEZAI

SVEIKI!

RIUKO MOČIUTĖ PAMETĖ DANTŲ PROTEZUS. JI ŠVEPLA IR PAINIOJA VISUS GARSUS.
MOČIUTĖ KALBA, O RIUKAS NIEKO NESUPRANTA.

- LIUKAI, KĄ SIANDIEN NUVEIKEI? - KLAUSIA MOČIUTĖ.
RIUKAS NEATSAKO.
- LIUKAI SUŠITVALKYK ŽAIŠLUŠ.
RIUKAS ĮNIKĘS ŽAIDŽIA.
- LIUKAI, AR VALGYŠI ŠRIUBĄ?
RIUKAS ŽVALGOSI, IEŠKODAMAS PELIUKO PO STALU AR SPINTELE.
- RIUKAI! KODĖL NEATŠAKAI? AR MANĘŠ NEGIRDI?!

RIUKAS LABAI NUSTEMBA:
- MOČIUTE, TU GI KALBI KAŽKOKIAM PELIUKUI...

MOČIUTĖ NET ATSISĖDA.
- TAI DABAR BE DANTŲ NIEKAŠ MANĘŠ NESUPLAŠ. KĄ DARYTI? - VISIŠKAI NUSIMINĖ MOČIUTĖ.

RIUKAS STAIGA PRISIMINĖ, KAI LOGOPEDĖ AIŠKINO, KAD TOKIAIS ATVEJAIS REIKIA PAKAITOMIS SAKYTI SKIEMENIS:

SA-ŠA, SO-ŠO, SŪ-ŠŪ, ŠE-SE, ŠĖ-SĖ...
AŠ-AS, ES-EŠ, OŠ-OŠ, YS-YŠ...
ŠAS-ŠES, ŠOS-ŠĖS, ŠŪS-ŠYS...

PASKUI ŽODŽIUS, KURIUOSE YRA VIENAS IŠ PAINIOJAMŲ GARSŲ:

SARGAS - ŠARKA, SAGA - ŠAKA, LESA - LAŠA, TRASA - TRĄŠA, VASARA - AŠARA, SAKALAI - ŠAKALIAI, SAGUTĖ - ŠAKUTĖ...

IR DAR SUNKESNIUS ŽODŽIUS, KURIUOSE YRA ABU PAINIOJAMI GARSAI:

ŠAKĖS, ŠALIKAS, ŠALMAS, ŠALTAS, ŠALTIS, ŠAPAS, ŠAULYS, ŠAUNUS, SAVIŠKIS, ŠAUKŠTAS, ŠAUKLYS, ŠLAPIAS, MIŠKAS, LAIŠKAS, MAIŠAS, PIEŠTUKAS, KARŠTAS, KUOKŠTAS, LAŠAS, ŠVARKAS, TAŠKAS, RAŠTAS, SUŠALO, SUŠLAPO, PIRŠTAS, ŠOKILADAS...

MOČIUTĖ LABAI STENGĖSI. PASKUI SUGALVOJO ŽAIDIMĄ.
- RIUKAI, TU KLAUSYK, AR AŠ GERAI SAKAU, AR BLOGAI. JEIGU BLOGAI PASAKAU, IŠTAISYK. LABAI DŽIAUGSIUOSI, JEI PADĖSI.

JI SAKĖ VISOKIUS ŽODŽIUS, O RIUKAS, JEI TIK PRIREIKĖ, JUOS TAISĖ:

ŠEIMININKAS, SEPETYS, SIRDIS, ŠERNAS, ŠESĖLIS, ŠERKŠNAS, ŠEŠKAŠ, ŠIAUDAS, ŠYPŠENA, VYŠNIOŠ, LAIŠKANEŠYS, KIŠKIS, KREPSINIS, VIEŠKELIS, SVIESA, SUŠILO, PUŠYNAŠ, ŠAŠKĖS, ŠVIEŠUŠ...

O VAKARE MOČIUTĖ UŽMINĖ RIUKUI MĮSLĘ:
ŠIMTĄ METŲ JI GYVENO,
KOL SULINKO IR PASENO.
STIKLO AKYS GRAUDŽIAI ŽIŪRI,
KAD ŠIAUDINĖ JOS KEPURĖ.
PIRKELĖ
ATSITIKO SMAGUS DALYKAS: MOČIUTĖ NIEKO NESUPAINIOJO, NES RADO DINGUSIUS DANTŲ PROTEZUS. JIE MAUDĖSI VANDENS STIKLINĖJE.