ŠERKŠNAS

SVEIKI!
ŠTAI IR AŠ! SUGRĮŽAU PO ATOSTOGŲ!

SMAGU BUVO POILSIAUTI. VAŽINĖJAU ROGUTĖM, VAIKŠTINĖJAU PO MIŠKĄ. MIŠKE NUOSTABIAI GRAŽU.

TOKS DALYKAS, KAI VISI MEDŽIAI, KRŪMAI, ŽOLĖS APLIMPA MAŽULYČIAIS LEDO SPYGLIUKAIS, YRA ŠERKŠNAS. MANAU, AŠ JO DAR NEBUVAU MATĘS.

TIK LABAI SUNKU IŠTART: ŠER-KŠ-NAS (BEVEIK KAIP ŠER-NAS. CHI CHI CHI...)



PRIE UPĖS APLANKIAU ANTIS. NUNEŠIAU JOMS TRUPUTĮ VAIŠIŲ - RAZINŲ IR DŽIOVINTŲ BANANŲ. (RAZINŲ NEMĖGSTU, BET SAKO, KAD JOS SVEIKA ŠIRDELEI. ANČIŲ ŠIRDELĖS BUS LABAI STIPRIOS.)

TOS NEGRAŽIOS - TAI TIKROS ANTYS, JOS PERI ANČIUKUS. O TIE SU ŽALIOM GALVOM - ANČIŲ PATINAI - GAIGALAI. MAN JIE GRAŽESNI.



PRIE UPĖS SUSIRADAU NAUJŲ DRAUGIŲ, GULBIŲ.


JOS DIDELĖS, TODĖL LABAI DRĄSIOS.

GALVOJAU, KAD VISOS GULBĖS BALTOS. BET MAČIAU KAŽKOKIŲ MARGŲ. JOS NELABAI GRAŽIOS. PAAIŠKĖJO, KAD TAI BUVO GULBIŲ JAUNIKLIAI. APIE JUOS HANSAS CHRISTIANAS ANDERSENAS PARAŠĖ PASAKĄ "BJAURUSIS ANČIUKAS". PASAKOS NEPAMENU. ATRODO, BUVO LIŪDNA, LABAI VERKIAU.

PRAŠYSIU, KAD KAS NORS DAR KARTĄ PASEKTŲ "BJAURŲJĮ ANČIUKĄ".


NIEKO NEPAMIRŠAU, KĄ PAS LOGOPEDĘ MOKIAUSI, NES KARTOJAU SAVO PRATIMUS. RYTOJ EISIU Į PRATYBAS. TRUPUTĮ JAUDINUOSI...